Didaktinė medžiaga

Kas tai yra? Kokia tai tema?

Bendradarbiavimas ir inovacijos – tai raktiniai žodžiai ne tik švietime, tačiau ir aukštojo mokslo kontekste. Dėka bendravimo ir ryšių su kitais žmonėmis įsitraukiame į įvairias veiklas, augame, tobulėjame. Pasitelkiant skaitmenines technologijas bendrauti ir bendradarbiauti galima su kolegomis atsižvelgiant į tikslą ir kontekstą. Taip pat, bendravimas gali būti profesinis, kuomet dalijamasi žiniomis, patirtimi bei naujomis pedagoginėmis naujovėmis. Bendradarbiavimo kultūra nėra labai lengvai pasiekiama, nes atsiranda klausimai susiję su dėstytojų/tyrėjų/mokytojų autonomija, noru taikyti autorines teises savo sukurtai medžiagai ar informacijai.

Profesinis bendravimas diegiant inovacijas gali susidėti iš tokių elementų kaip:

• Bendra vizija. Bendra vizija vienija ir įkvepia inovacijų komandą. Vizija turėtų būti suderinta su organizacijos misija ir tikslais, aiški, įtikinanti, stipri bei lengva tapatinimuisi, apimanti visus komandos narius.
• Unikalūs vienas kitą papildantys gebėjimai. Unikalūs, papildantys įgūdžiai maksimizuoja kolektyvinį intelektą ir padeda derinti aukščiausią profesinę kompetenciją, įvairius įgūdžius (mokslas, inžinerija, rinkodara ir kt.), nes visi šie gebėjimai yra reikalingi inovacijoms ir nėra pertekliniai, bei apima mažesnes, lengvai valdomas komandas.
• Bendri apdovanojimai. Kiekvienas komandos narys laukia tam tikro atlygio už indėlį. Galimi įvairių rūšių apdovanojimai: galimybė dirbti su puikiu projektu, pažymėjimas, šventiniai pietūs, lentelė su užrašu ant durų, premija, reklama, viešumas ir kt.

Kokie iššūkiai?

Bendraujant ir bendradarbiaujant skaitmeninėje erdvėje dažniausiai yra susiduriama su techninėmis problemomis, kurios susijusios su naudojamu kompiuteriu, mobiliuoju įrenginiu ar kitu technologiniu įrenginiu. Kitas iššūkis su kuriuo galima susidurti bendraujant ir bendradarbiaujant skaitmeninių technologijų pagalba yra konfidencialumo nebuvimas. Be to, elektroninė komunikacija kaip profesionalumo dalis kelia ir naujus komunikacijos etikos ir etiketo reikalavimus. Svarbu, kad komandoje bendradarbiaujantys žmonės puoselėtų tą pačią aistrą esamu klausimu, nes pradedant bendradarbiauti su žmonėmis, kurie nėra motyvuoti, sunku tikėtis sėkmingų rezultatų. Ne paskutinėje vietoje yra ir esminis atvirumo klausimas – akademinei bendruomenei nesvetimas noras saugoti savo pagrindinį pajamų šaltinį – žinias, tad kartais atvirumas ir pasirengimas bendrinti savo idėjas, ypač inovatyvias idėjas, yra suvokiama kaip grėsmė. Autorystė išlieka aktuali, tačiau šiuo akimirksniu sklindančios informacijos laiku informacija labai greitai sensta, o pasenusi tampa niekam nereikalinga, tuo tarpu bendrinama informacija sudaro galimybę kurtis sinergijoms ir naujoms inovacijoms.

Kodėl tai aktualu būtų naudoti? Dėstytojui/mokytojui

Skaitmeninės technologijos padeda per atstumą bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis ir besimokančiaisiais bei kitais dalininkais – tėvais, socialiniais partneriais, bendruomene. Skaitmeninės technologijos atveria patogius ir visiems prieinamus įrankius įvairaus formalumo lygio komunikacijai tarpusavyje bei bendram darbui, kuriant bendrus dokumentus, projektus ir veiklas būnant skirtingose fizinėse lokacijose. Technologijos atveria lengvesnį kelią bendrinti informaciją, naujienas, o socialiniai tinklai leidžia burtis į spontaniškus junginius idėjų bendrinimui ir kūrimui. Technologijos nėra bendravimo priešas, anaiptol – tai puikus įrankis, praplečiantis galimybes ir suteikiantis naujas galimybes tada, kai gyvas kontaktas yra ribotas, nepatogus arba visai negalimas.

Kviečiame mokytis programoje „Skaitmeniškai kompetetingas dėstytojas” ir susipažinti su šia veiklų grupe.

Bendravimo ir bendradarbiavimo veiklos grupės įrankiai

Kas tai yra? Kokia tai tema?

Reflektyvi praktika yra profesinio tobulėjimo pagrindas, suteikiantis prasmės patirčiai ir transformuojantis turimas vidines įžvalgas į praktines strategijas asmeniniam augimui arba veiklos tobulinimui. Reflektuodami apie savo patirtį mes galime atpažinti tai, kas mums, kaip dėstytojams pavyksta mūsų veikloje, kas ir kaip galėtų būti tobulinama. Šis supratimas, tai esminis dėstytojo veiklos pamatas, skatinantis asmeninius ir profesinius pokyčius, tobulėjimą ir mokymo veiklos gerinimą paskaitų metu bei studentų įtraukimą. Studijų kokybė paremta akademinio personalo profesiniu tobulėjimu, taigi būtent nuolatinis reflektavimas apie savo patirtis ir praktikas atskleidžia, kokių gebėjimų ar žinių trūksta ir kaip turėtų būti planuojamas profesinis tobulėjimas. Didėjantis skirtingų skaitmeninių priemonių skaičius padeda užtikrinti, kad kiekvienas dėstytojas turėtų galimybę fiksuoti savo refleksijas, pažangas ar vykdomus eksperimentus, į šį procesą įtraukiant tiek studentus, tiek ir kolegas.

Kokie iššūkiai?

Praktikos refleksija gali būti matoma ir kaip nemenkas iššūkis sau pačiam, kvestionuojant savo praktiką, ieškant pateisinimų savo pasirinktiems sprendimams ir vykdomai veiklai. Refleksija į tuos pačius dalykus  praplečia supratimą naujais požiūriais, kurie gali būti paskatinti tiek studentų, įvardijančių savo stiprybes ir išsakančių trūkumus ar iššūkius, tiek ir kolegų, su kuriais yra dalijamasi gerąja patirtimi bei įvairiomis mokymo(si) strategijomis.

Dėstytojui atpažinus ir įsisąmoninus studentų elgseną ir jiems labiausiai priimtinus mokymosi metodus, mokymasis tampa labiau orientuotas ir pritaikytas konkrečios grupės poreikiams, kas dažnai padidina studentų susidomėjimą ir įsitraukimą į studijavimo procesą.

Kodėl tai aktualu būtų naudoti? Dėstytojui/mokytojui

Reflektavimas sudaro galimybes dėstytojui pasitikrinti, kas jam pavyko, o kas ne, arba ne taip kaip tikėjosi. Gana dažnai poreikis refleksijai iškyla tuomet, kai dėstytojas susiduria su tam tikrais iššūkiais ir nepatogumais, kuriems ieško atsakymų ir sprendimų. Dėstytojui patekus į situaciją, dėl kurios kyla problemų arba randasi nustebimo elementų, jis reflektuoja veikdamas, t. y. improvizuodamas, mąstydamas, tikrindamas ir galbūt pertikrindamas galimus problemos sprendimus. Atradęs sprendimus, jis labiau pasitiki savo veikla, įgyja gebėjimą prisiimti atsakomybę už tai, ką daro jis, ir kaip tame procese dalyvauja besimokantieji. Tokie eksperimentai ir sprendimų paieškos dažnai paskatina inovacijas, atliepia besimokančiųjų poreikius, gerina studijų kokybę ir tai duoda naudos ne tik pačiam dėstytojui, bet ir besimokančiajam bei akademiniam padaliniui.

Reflektyvi praktika padeda dėstytojui pažinti savo gebėjimą suprasti kaip besimokantieji mokosi ir, kokie taikomi metodai, įrankiai ar veiklos, padeda jiems mokytis geriausiai bei įtraukiai. Reflektuodamas savo patirtį, dėstytojas/mokytojas gali identifikuoti problemas ir iššūkius, kurie kyla paskaitų metu. To pagrindu, dėstytojas gali koreguoti mokymo(si) veiklas ir turinį bei padėti studentams įveikti teorinius ar praktinius iššūkius, su kuriais jie susidūrė ankstesnėse paskaitose. 

Gebėjimas reflektuoti, spręsti problemas, priimti sprendimus ir jų pagrindu keisti mokymo(si) turinį, taip pat praplečia dėstytojo turimus gebėjimus, kadangi jis ieško naujų būdų ir metodų ar įrankių mokymo procesui tobulinti. Tuo pačiu, tai leidžia dėstytojui kritiškai įvertinti, kokių žinių jam trūksta, ir ką reikėtų papildomai išmokti. Tai – profesinio tobulėjimo cikliškumas. 

Eksperimentavimas taikant skirtingus mokymo metodus, suteikia pasitikėjimo dėstytojui/mokytojui savo veikla bei padeda studentams labiau pasitikėti savimi ir išeiti iš komforto zonos ribų ir priimti dėstytojo taikomus metodus, kurie kartais gali atrodyti nemenkas iššūkis studijavimo procese.

Kviečiame mokytis programoje „Skaitmeniškai kompetetingas dėstytojas” ir susipažinti su šia veiklų grupe.

Veiklos tyrimo grupės įrankiai 

Kas tai yra? Kokia tai tema?

Atvirieji švietimo ištekliai (AŠI) angliškai Open Educational Recources (OER) – tai yra Mokymo, mokymosi, tyriminė medžiaga, kuri yra laisvai prieinama, nemokama, su galimybe ją naudoti, adaptuoti, platinti. AŠI tai yra mokymosi ištekliai, kuriais galima nemokamai naudotis, kuriuos galima pritaikyti specialioms besimokančiojo asmens reikmėms ir kuriais galima dalintis (EK komunikatas “Atviresnis švietimas”).

Atviri švietimo ištekliai žymimi kūrybinių bendrijų licencijomis.

Kūrybinės bendrijos tai ne pelno siekianti organizacija, kuri leidžia kūrinių autoriams pakeisti teises iš „visos teisės saugomos“ į „kai kurios teisės saugomos“. AŠI turi būti atviras, nemokamas, su galimybe adaptuoti. Kūrybinių bendrijų licencijos suteikia galimybę naudoti, publikuoti bei adaptuoti AŠI pagal savo poreikius.

Kokie iššūkiai?

Naudojant atvirus švietimo išteklius galima susidurti su tam tikrais iššūkiais. Vienas iš tokių – netinkama surasto AŠI kokybė, šaltinis sunkiai įskaitomas ar matomas. Taip pat, neretai yra sunku surastą AŠI  prisitaikyti ir adaptuotis sau, pagal savo poreikius. Kitas iššūkis su kuriuo susiduriama ieškant AŠI yra kalbos barjeras. Kitaip tariant nerandama daug išteklių norima ar mokama kalba. Dėl to atsiranda ir kitas iššūkis, tai yra laiko trukmė, nes norint surasti tinkamą išteklių gali užtrukti nemažą laiko tarpą. Tinkamo AŠI paiešką pailgina ir tai, kaip ne visada suratu AŠI galima dalintis su kitais žmonėmis ar adaptuotis sau, neretai juos galima tik skaityti.

Jeigu prie šaltinio nurodyta ši licencija ©  šaltinį galima, tik skaityti. 

Neretai kūrinių autoriai, kurie nori savo sukurtais ištekliais dalintis su kitais to nenurodo, kitaip tariant neuždeda kūrybinių bendrijų licencijos, ką su jo sukurtu ištekliu galima daryti, ko pasekoje iškyla ne nesusipratimai, nes šaltinis yra naudojamas ne taip, kaip autorius nori.    

Kodėl tai aktualu būdų naudoti? Dėstytojui/mokytojui

Pagrindiniai atvirų švietimo išteklių privalumai, kodėl juos aktualu naudoti yra: 

• Lengva prieiga
• Nemokama informacija
• Mokyklos/universiteto resursų taupymas
• Švietėjams sutrumpėja mokymo medžiagos ruošimo laikas, nes jie gali pasinaudoti jau sukurtais ištekliais
• Galimybė pritaikyti išteklius pagal savo poreikius
• Bendradarbiavimo kultūra

Atvirųjų švietimo išteklių yra platus pasirinkimas tai gali būti: kursai, moduliai, testai, dokumentai, prezentacijos, garso ir vaizdo medžiaga, nuotraukos ir kita, kurias galima laisvai naudoti, bei esant poreikiui adaptuotis sau.

Atvirų švietimų išteklių poveikis mokytojams ir besimokantiesiems:

• Praturtina mokymosi patirtį
• Leidžia mokytojams sutaupyti laiko išteklių kūrime
• AŠI paieška prisideda prie kritinio mąstymo skatinimo
• Ne tik knygos ir žurnalai yra vertingi akademiniu požiūriu – išteklių validavimas ugdo skaitmeninį raštingumą
• Prieiga prie atviro turinio didina švietimo prieigą

Kviečiame mokytis programoje „Skaitmeniškai kompetetingas dėstytojas” ir susipažinti su šia veiklų grupe.

Atvirų švietimo išteklių veiklos grupės įrankiai

Kas tai yra? Kokia tai tema?

Skaitmeniniai ištekliai tai medžiaga, kuri yra pasiekiama internetinėje erdvėje. Skaitmeniniai ištekliai praturtina mokomąjį turinį, leidžia greitai turinį kurti, atnaujinti, kopijuoti ir platinti. Skaitmeniniai ištekliai gali būti kuriami skirtingais formatais. Skaitmeniniai ištekliai (jų formatai) gali būti:

• Tekstiniai failai (ppt, pptx, pdf …)
• Paveiksliukai, nuotraukos
• Animacija
• Garso įrašai
• Vaizdo įrašai
• Interaktyvūs objektai

Kiekvienam formatui yra skirtingi įrankiai skaitmeniniams ištekliams kurti, redaguoti, platinti ir adaptuoti.

Kokie iššūkiai?

•     Planuojant, kuriant ir pritaikant ugdymo turinį studijoms nėra aišku kur ieškoti skaitmeninių išteklių, kaip juos įvertinti ir pasirinkti ir pritaikyti savo studijų dalyke;
•       Ne visada žinoma kaip tinkamai naudoti internete rastus skaitmeninius išteklius, kokie gali būti naudojimo apribojimai (autorių teisės, techninės galimybės, prieinamumas); 
•     Kuriamas ar adaptuojamas skaitmeninį turinys studijų procese naudojamas  atsižvelgiant į konkretų mokymosi tikslą, mokymosi metodus, vertinimo strategiją, besimokančiųjų tikslinę grupę ir mokymosi kontekstą. Kaip visa tai suderinti?

Kodėl tai aktualu būtų naudoti? Dėstytojui/mokytojui

Sukūrus ugdymo turinį skaitmeninėje erdvėje jis tampa prieinamesnis, lengviau ir greičiau pasiekiamas, pasiekiamas visą parą ir išvisur kur yra interneto ryšys. Ugdymo turinio kūrimo procese gali dalyvauti kartu su mokytoju, dėstytoju ir besimokantieji, kurie savo gyvenimo ir mokymosi proceso neįsivaizduoja be skaitmeninės erdvės, skaitmeninio turinio naudojimo planšetėse, išmaniuosiuose įrenginiuose . Kuriant ugdymo turinį skaitmeninėje erdvėje gali būti panaudojami įvairūs interaktyvūs mokymo ištekliai ir priemonės, kurios patrauks besimokančiųjų dėmesį. 

Mokytojas ar dėstytojas kurdamas ugdymo turinį skaitmeninėje erdvėje sukurtus išteklius galės redaguoti, keisti jų dydį ar formatą (priklausomai nuo sukurto ištekliaus tipo). Ugdymo turinys skaitmeninėje erdvėje gali būti kuriamas ir pritaikomas skirtingų pasiekimų lygio besimokantiesiems. 

Kviečiame mokytis programoje „Skaitmeniškai kompetetingas dėstytojas” ir susipažinti su šia veiklų grupe.

Ugdymo turinio kūrimo veiklos grupės įrankiai

Kas tai yra? Kokia tai tema?

Sėkmingas mokymo organizavimas yra viena svarbiausių ir pagrindinių siekiamybių ugdymo procese. Mokymo (-si) procesas kokybiškai organizuojamas tik tada, kai visi studijų parametrai – tikslai, turinys, mokymo (-si) organizavimo ir vertinimo būdai  –  yra tarpusavyje suderinti. Siekiant skaitmeninių kompetencijų tobulinimo, mokymas organizuojamas technologijų pagalba.

Organizuojant mokymąsi technologijų pagalba svarbu:

• skatinti savarankišką mokymąsi ir padėti ugdyti sprendimus priimančią, atsakingą ir kritiškai mąstančią asmenybę.
• užtikrinti sąveikos galimybes, tokias kaip sinchroninė, asinchroninė, mišrioji, individuali, grupinė, 
• kurti bendradarbiavimui technologijų pagalba skirtą aplinką, 
• panaudoti įvairių formatų mokymosi turinį, leidžiantį besimokančiajam pasirinkti priimtiniausią;
• skatinti atvirųjų išteklių pasiekiamumą, atvirojo mokymosi pripažinimą, bei realizuoti atvirojo mokymosi idėjas užtikrinant kokybišką išteklių panaudojimą;
• leisti besimokančiajam spręsti ir pasirinkti technologinius sprendimus, kokybiškus mokymosi išteklius, turinį, bendravimo priemones ir siekiant, kad visi šie komponentai skatintų aktyvų mokymąsi; 
• siekti mokymosi metodų ir technologijų panaudojimo įvairovės, tačiau nenukrypstant nuo mokymosi tikslų.

Kokie iššūkiai?

• Studijų dalykuose naudojami skaitmeniniai ištekliai yra riboti ir nepritaikyti studentų poreikiams. 
• Mokymosi veiklos neleidžia siekti skirtingų rezultatų, jų įvairovė nėra plati, neįtraukiamos inovatyvios, studentus aktyvinančios veiklos.   
• Nemokama pasirinkti skaitmeninių priemonių, įrankių  ir metodų, kuriais skatinami studentų bendradarbiavimo gebėjimai.
• Nežinoma kaip parinkti įrankius ir priemones, kad skatinti studentų savivaldaus mokymosi gebėjimus ir įgūdžius.

Kodėl aktualu būtų naudoti? Dėstytojui/mokytojui

Mokymas ir mokymasis skaitmeninėje erdvėje leidžia organizuoti įvairias veiklas, kuriose besimokantysis aktyviai mokosi, pavyzdžiui: 

• Bendravimas technologijų pagalba (forumai, diskusijos ir kita);
• Veiklos socialiniuose tinkluose (Facebook, Twitter ir kt.);
• Internetinės apklausos;
• Grupinio darbo sistemos (apima daug priemonių. Jose galima bendrauti realiuoju laiku arba vidinio e. pašto žinutėmis, keistis failais, kurti vidinius tinklalapius, įvairias grupes, skatinti bendrauti ir bendradarbiauti).

Mokymas ir mokymasis skaitmeninėje erdvėje suteikia tokius privalumus kaip:

• Mokymosi medžiagos pateikimas skirtingais formatais; 
• Mokymosi medžiaga pasiekiama, iš bet kur, kur veikia interneto ryšys;
• Mokymasis gali vykti pasirinktu laiku ir tempu – taip sudaromos galimybės individualizavimui ir diferencijavimui.

Kviečiame mokytis programoje „Skaitmeniškai kompetetingas dėstytojas” ir susipažinti su šia veiklų grupe.

Ugdymo organizavimo veiklos grupės įrankiai

Kas tai yra? Kokia tai tema?

Vertinimas – integruota ir nuolatos planuojama dalyko bei viso mokymosi proceso dalis

• planuojamas vertinimas siejamas su numatomais mokymosi rezultatais, kas bus vertinama (žinios, gebėjimai, įgūdžiai, vertybės);
• vertinimo strategijos aptariamos ir derinamos studentais ar kitais dėstytojais;
• formuluojami vertinimo kriterijai ir vertinimo pažymiais scenarijai.

Skaitmeninis vertinimas – tai įrodymų, skirtų įvertinti studentų pasiekimus, pateikimas, valdomas naudojant skaitmenines technologijas (programinė įranga, socialiniai tinklai, skaitmeniniai įrankiai).

Vertinimas apima ir ugdomąjį (vertinimas mokymuisi ir vertinimas kaip mokymasis), ir apibendrinamąjį (mokymosi vertinimas) vertinimus. Skaitmeninės priemonės tampa vis pažangesnės, o įrankiai leidžia kaupti informaciją apie besimokančiųjų gebėjimus.

Mokymosi vertinimas (Įvertinimas!)

• Mokymosi vertinimas (individualizavimas) – tai strategijos, skirtos patvirtinti tai, ką besimokantieji žino, parodyti, ar pasiekė mokymo programos rezultatus ar studijų dalyko siekiamus rezultatus, ar patvirtinti kvalifikaciją ir priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi.
• Rezultatai lyginami su standartais ir tikslais.

Vertinimas kaip mokymasis

• Mokymosi vertinimas yra toks vertinimas, kurio pagrindinis tikslas ir paskirtis yra skatinti studentų mokymąsi. Taigi jis skiriasi nuo įvertinimo, kurio pagrindinis tikslas yra rezultatų ar kompetencijos patvirtinimo tikslai.
• Vertinimo veikla gali padėti mokytis, jei joje pateikiama informacijos, kurią mokytojai ir jų mokiniai gali naudoti kaip grįžtamąjį ryšį vertindami save ir vieni kitus bei keisdami mokymo ir mokymosi veiklą

Vertinimas mokymuisi

• Vertinimas  mokymuisi grindžiamas mokymosi, kaip vyksta mokymasis, apibūdinimu. Besimokantieji apibūdina savo mokymąsi ir daro pakeitimus, kad pasiektų geresnius rezultatus, gilesnį supratimą.
• Skatinamas tarpusavio vertinimas, refleksijos, dėstytojas teikia grįžtamąjį ryšį.

Kokie iššūkiai?

Pasiekimų vertinimas gali susidurti su vertinimo planavimo problemos tokiomis, kaip:

• Studijų dalykuose naudojami vertinimo metodai yra riboti. Jie neleidžia ugdyti požiūrio ir vertinti mokymosi rezultatų, kurie orientuojanti į lėtai ugdomus, sudėtingus ir aukšto lygio gebėjimus.
• Mes linkę nederinti vertinimo planų tarpusavyje. Tai lemia dėstytojų ir studentų darbo krūvį. Tai akivaizdu programos (bet kartais ir dalyko lygiu), kai kurie mokymosi rezultatai vertinami kelis kartus, o kiti praleidžiami visiškai.
• Didelis dėmesys tradicinėms vertinimo metodams. Tokie metodai, tokie kaip rašto darbai (ese) ar testai, nebūtinai yra geriausios priemonės norint pasiekti mokymosi rezultatus ir ugdyti gebėjimus, kurių studentams reikia būsimam darbiniam gyvenimui.
• Studentai nesupranta, ko iš jų tikimasi. Neužtenka papasakoti jiems apie kriterijus ir standartus; bendras vertinimo planas turi suteikti jiems galimybes įsitraukti į kriterijų kūrimą ir leisti praktikuoti įvairias veiklas prieš jas vertinant.
• Grįžtamoji informacija dažnai būna neveiksminga. Ji gali būti pateikta per vėlai, kad būtų naudingas, ir gali būti trumpalaikė ir koreguojantis, užuot nagrinėjantis gebėjimus, susijusius su bendrais dalyko (ir programos) rezultatais.
• Refleksijos gebėjimai nėra pakankamai ugdomi. Tyrimai parodė, kad refleksijos gebėjimų ugdymas, ypač naudojant tarpusavio vertinimą, yra vienas iš geriausių būdų pagerinti mokymąsi, tačiau tokie metodai vis dar naudojami nepakankamai.

Kodėl tai aktualu būtų naudoti? Dėstytojui/mokytojui

Kaip galėtume panaudoti technologijas vertinimo projektavimui ir kokia to nauda?

• Moodle aplinkoje įdiegtos mokymosi turinio valdymo sistemos gali padėti planuoti vertinimą, panaudojant esamas priemones ir atsižvelgiant į numatytus mokymosi rezultatus.
• Sukurtos instrukcijos ir vertinimo kriterijai leidžia studentams lengvai rasti informacijos apie tai, kokie mokymosi rezultatai yra vertinami, kaip jie bus vertinami ir kokie yra standartai.
• Grįžtamosios informacijos teikimas skaitmeniniu formatu, gali pagreitinti procesą ir padaryti jį naudingesnį studentams bei lengviau saugoti ir juo remtis ateityje.
• Technologijos gali padėti užtikrinti lygiateisiškumą ir teisingumą vertinime, teikdamos alternatyvius informacijos ir kitokios paramos būdus neįgaliems studentams. Tai taip pat gali suteikti studentams galimybę pasirinkti užduotis. Nauji ir įdomūs vertinimo metodai skatina kūrybiškumą, smalsų tyrimą ir dalyvavimą.
• Ypač didelėse grupėse technologija gali padėti studentų tarpusavio vertinimui ir vertinimui, kai duomenų yra daug ir užima daug vietos (pvz. visų studentų darbų aplankai).

Kviečiame mokytis programoje „Skaitmeniškai kompetetingas dėstytojas” ir susipažinti su šia veiklų grupe.

Pasiekimų vertinito veiklos grupės įrankiai

Kas tai yra? Kokia tai tema?

Metakognicija nėra tiesiogiai stebimas elgesio modelis, tai sudėtingas darinys, apimantis tam tikras pažintines žinias (deklaratyvias, procedūrines, sąlygines) ir pažintinį reguliavimą (planavimą, stebėjimą, reguliavimą ir vertinimą). Elementariausiai metakognicija apibūdinama kaip mąstymas apie mąstymą.  Todėl svarbu, aiškiai suprasti, kaip meatkognityvinį supratimą galima panaudoti mokymo ir mokymosi veiklose. Metakognityvinis mąstymas mokymosi procese apima ir dėstytojo suteikto grįžtamojo ryšio apmąstymą, siekiant gilesnio išmokimo, tobulinant ir plėtojant mokėjimo mokytis gebėjimus. Todėl tai neatsiejama nuo dėstytojo gebėjimo suteikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį, skatinti studento motyvaciją ir gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, siekiant individualių mokymosi tikslų, pačiam kontroliuojant savo mokymosi procesą, planuojant, priimant sprendimus t.y. savivaldžiai mokantis.  Skaitmeninė erdvė suteikia besimokantiesiems galimybę plėtoti savivaldų mokymąsi, patiems rinktis mokymosi tempą, taip pat lemia įsitraukimą mokytis skaitmeninėje erdvėje ir naudoti skaitmeninius įrankius. 

Kokie iššūkiai?

Mąstymas (kognicija) yra aiškiai matomas, atpažįstamas ir gali būti įvardintas. Stebimas elgesys yra tai ką mes matome: kad besimokantieji skaito, rašo, skaičiuoja, kartoja ir t.t.. Metakognityvinė veikla yra tai, ko mes nepastebime. Tai klausimai į kuriuos besimokantysis ieško atsakymų: Ką aš žinau, kaip mokausi, kokias mokymosi strategijas taikau, kaip galėčiau paspartinti savo mokymąsi ir t.t. Pagrindinis iššūkis yra padėti besimokantiesiems, naudojant skaitmeninius įrankius, skatinti savo mąstymo ir taikomų mokymosi strategijų pažinimą; gebėjimą stebėti, nukreipti ir reguliuoti mokymąsi ir strategiškai bei laiku spręsti problemas, susijusias su jų mokymuisi, t.y. padėti jiems efektyviau mokytis.

Kodėl tai svarbu dėstytojui/mokytojui?

Dėstytojai/mokytojai įvertindami metakognityvaus mąstymo svarbą geba aktyviai jį taikyti praktinėje veikloje, analizuodami bei tobulindami mokymo(si) procesą. Metakognityvinio mąstymo atpažinimas ir naudojimas atitinkamų skaitmeninių įrankių, leidžia pažinti studentus/moksleivius, jų mokymosi poreikius, identifikuoti mokymosi strategijas, skatinti savivaldų mokymąsi, bendrauti ir bendradarbiauti, teikti konstruktyvų, orientuotą į individualų tobulėjimą, grįžtamąjį ryšį, tapti aktyviais naujų žinių kūrėjais.

Kviečiame mokytis programoje „Skaitmeniškai kompetetingas dėstytojas” ir susipažinti su šia veiklų grupe.

Metakognityvinių veiklų grupės įrankiai